|
|
|
|
DANGAUS SVIESULIAI LIETUVIU TAUTOSAKOJE IR DAILEJE
Dangaus sviesuliai Saule, Menulis, zvaigzdes is zilos senoves buvo vaizduojami dailes kuriniuose, kurie paprastai buvo susije su mitais arba atsirade is ju. Latviu rasytojas E. Skujeniekas pazymi, kad mitas yra savotiskas idealus pasaulio modelis, jame sulydyta intelektuali ir emocine patirtis. Visata ir zmogus cia parodyti kaip pirminiu priezasciu visuma. Papuosalai, memorialiniai paminklai buvo sudaiktinti zmogaus bendravimo su kosmosu simboliai. Dangaus sviesuliai daznai buvo vaizduojami su pumpuruojanciais bei zydinciais augalais, simbolizuojanciais Gyvybes medi, kuris isreiske dangaus rysi su zeme. Lietuviu, kaip ir kitu tautu, zydintis, pumpuruojantis, aplipes vaisiais medis, saugomas pauksciu ir gyvunu, tolygus deivei Didziajai Motinai - niekad nesibaigiancios gyvybes simboliui. Saules ir Menulio gintariniu amuletu is neolito laiku rasta Juodkranteje, Palangoje (1 pav.) ir kt.
Saules simboliai buvo siejami su Pasaulio arba jo variantu Gyvybes medziu, tariamai Jungianciu visas visatos dalis. Kartais virs minetu medziu buvo sesiakampe zvaigzde (45 pav.), t. y. sesiu stipinu ratas, kuris sudaro visu simboliu kompozicijos centra. Sesiakampe zvaigzde - tai visatos sviesa - ,,baltoji dienele". Kartais si simboli saugo du pauksciai (10. 12, 14, 15, 55 pav.). Jis ne tik visatos, bet ir Saules, zaibu, dienos sviesa. Mineto simbolio daugiareiksmiskumas rodo jo archaiskuma. Mitai sako, kad visatos sviesa atsiradusi ir sklidusi is nezinomo saltinio kaip dieviskoji emanacija, kurianti pasauli. Biblija aiskina, kad dievas sviesa sukures pirmaja diena, o Saule, Menuli, zvaigzdes - ketvirtaji. Todel sviesa buvo susieta su auksciausios dievybes kultu, krikscionybeje - su Kristumi [106, 246].
Sviesos simbolis populiariausias lietuviu liaudies daileje.Ji aptinkame ant namo sienu, lubu, langu, darbo irankiu, audiniu, susisiekimo priemoniu ir kt. Tiketa, kad sis simbolis apsaugo zmones, trobas, daiktus nuo visokiu blogybiu. Jis zinomas daugeliui Europos tautu.
Dazniausiai musu liaudies daileje paplitusi segmentine trikampe, keturkampe ar astuoniakampe zvaigzde apskritime. Tokia zvaigzde rusai vadindavo Perkuno zenklu. Minetos zvaigzdes atejusios is zilos senoves. Panasiomis zvaigzdemis puostu papuosalu aptinka archeologai [51, 187 - 197]. Pavyzdziui, Versvuose (Kauno priemiestis) rasta zalvarine antkakle is IV - V amziaus. Panasi segmentine zvaigzde yra ant dubens, aptikto Sembos suduviu IX - XI a. senkapyje [31, 382]. Segmentine zvaigzde daugiausia buvo raizoma ant moteru darbo irankiu - prieverpsciu, kocelu, kultuviu, taip pat baldu - kraitiniu skryniu, lovu, kedziu, ranksluostiniu (9, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 33, 34, 35, 42, 46 pav.). Ja buvo puosiami Sventiniai vezimai, vaziai, audiniai, neriniai, juostos, muzikos instrumentai, trobos ir kt. Segmentines zvaigzdes daznai jungiamos su |vairiais Saules ir Menulio simboliais, ypac apskritimu puslankiais, supintais tarp saves i begalybe, spiralemis, simbolizavusiomis Saules kelia, zalciais, kryziukais, simbolizavusiais Saules sviesa, trikampiais (simbolizavo Zeme) ir kt. Kartais si zvaigzde buvo derinama su Jaunu Menuliu ar Saules valtele, mazomis zvaigzdemis, spinduliais, vingeliais, dantukais,kryziukais. Be to, segmentines zvaigzdes buvo jungiamos su geometriniu, reciau - su augaliniu ornamentu.
Saule bei jos simboliai lietuviu daileje ypac paplito atsiradus ir besivystant zemdirbystei bei gyvulininkystei. Saule simbolizavo skritulys, koncentrinis ratas, apskritimas su spinduliais arba kryziukais viduryje, taip pat su Saules simboliais: pauksciais, zirgais, zalciais (33 pav.). Panasus koncentriniai ratai, apskritimai, spirales pirmyksteje bendruomeneje, taip pat ankstyvojoje klasineje visuomeneje buvo paplite Vakaru ir Siaures Europos daileje. Apskritimas ar ratas, kaip ir vainikas, simbolizavo Saules nesibaigiamuma, amzinuma, neturejima nei pradzios, nei pabaigos.
Vilniuje, Gedimino kalne, tarp kitu dirbiniu yra rastas kirvukas su Saules zenklu, datuojamas 1 tukstantm. pr. m. e.[84]. Katedros pozemiuose, datuojamuose XIII a., 2,6 m gylyje N. Kitkauskas aptiko glazuruotu ir ornamentuotu plyteliu, ant kuriu simetriskai isdestyta Saule ir Menulis. Legenda ir padavimai sako, kad Vilniuje prie Didziosios upes(t. y. Neries. - P. D.) buvusi senoves lietuviu sventykla, kurios grozis bei prasmatnumas stebines visus, garsas apie ja labai toli ejes. Dabar Katedros pozemyje surastas jos aukuras [86].
Apskritimas, ratas, skritulys simbolizavo ne tik Saule, sviesa ar Menulio pilnati, bet ir senoves zmogaus vaizdiniuose buvo siejamas su mitologinio pasaulio, neturincio nei pradzios, nei galo, supratimu, kosmologiniu pasaulio modeliu. Senoves zmogus pasauli suvoke apskrite. Panasi prasme buvo suteikiama vainikui, kuris tautosakoje kartais vadinamas visu pasauliu, taip pat ziedui. Minetu geometriniu figuru vidine sfera buvo pripildyta sakraliskumo. Tik uz jos ribu galejusios telktis racionalios ir iracionalios blogybes.
Apskritimas ar skritulys lietuviu liaudies daileje kartais buvo vaizduojamas kvadrate, simbolizavusiame isorine sfera. zalvarine figura, datuojama IV - VIII a., skritulys keturkampyje, kurio kampuose pavaizduoti zmoniu veidai, rastas Antkoptyje, Klaipedos raj. (51 pav. [31, 315]). Apskritimas ar ratas su stipinais viduryje buvo tolygus sviesai, dievybei. Jis saugomas dvyniu zalciu ar pauksciu. Apskritime buvo vaizduojamas dievybes veidas. Centre daznai buvo taskas, kuris simbolizavo pasaulio centra. Misleje sakoma: ,,Kur yra pasaulio vidurys?" Imenama - ,,rato viduryje" (Pilypai, Svencioniu raj.).
Pazymetina, kad seniausios kulto vietos, veliau sventyklos, buvo statomos apskritos. Ju centre buvo stulpas, tariamai jungiantis tris visatos dalis: dangu, zeme, pozemi. Apskrita rytu baltu sventykla, kaip minejome, buvo atkasta Smolensko srityje, Tusemleje [101, 1, 154]. Archeologas V. Daugudis su architektu S. Lasavicku panasia sventykla (I m. e. tukstantm. pirmoji puse) surado Backininkeliuose(52 pav.). Architekto S. Lasavicko tyrinejimu duomenimis, Vilniaus Aukstutineje pilyje, greta siaurinio boksto, buta irgi apskritos sventyklos (10 m skersmens), datuojamos paskutiniaisiais amziais pries m. e. ir m. e.pradzia. Apskritime sakraline kosmologine figura laike ne tik lietuviai, bet ir kitos indoeuropieciu tautos. Indai tokia figura vadino mandala.
Mediniu meno paminklu is zilos senoves islikti negalejo, jie sunyko. Jau ankstyvajame neolite Cedmareje (Darkiemio apskr., Mazoji Lietuva) keramika buvo puosiama apskritimais (2 pav.). Mazosios Lietuvos Graboves senkapyje rastos miniatiurines VI a. urnos su Saules zenklais [6, 2]. Lietuvoje iskastoje velesneje keramikoje gausu realistiniu Saules atvaizdu ir Jos simboliu - apskritimu, svastiku ir kt. Panasus zenklai zinomi Latvijoje, Baltarusijoje bei senosios Rusios zemese [65, 2, 138]. Be to, Saules simboliais daznai buvo puosiami lietuviu zalvario ir sidabro papuosalai. Is zalvario apskritimu su kryziukais viduryje sudaryta puiki III - IV a. kaklo apvara, rasta Pleskuciu senkapyje, Klaipedos raj. (3 pav. [51, 7, 11, 118, 404, 405]). Panasi apvara rasta ir Labatiskiuose prie Priekules [31,5]. Saules